važioti

važióti, -iója, -iójo Rtr, DŽ¹, NdŽ; SD409, M, L iter. vežti. 1. tr. KŽ, Pp, Pj, Žg, Jrb, Vlkv, Kb nuolat, ištisai vežti: Akmenis, žemes važióti J. Važiós liuob su arkliais pievas Rdn. Važiójom patys [pašarus], kol nevažiójo mašinos Drsk. Mėnasį pavaikščiojau [į mokyklą], paėmė važiót [malkų], ir visas mokslas Grv. Juoba pasenęs išsimanė važioti į turgų sūnų vežimui priveizdėti M.Valanč. Reikėjo šieną ir rugius iš lauko namo važioti Tat. Važiót javo išvažiavo in laukus Sn. ^ Ką vasarą važiosi, tą žiemą išnešiosi Sch102(Rg). | refl. tr. Plt, Štk: Marelė su motyna važiojosi žlugtį skalbti mažuose ratukuose Žem. Važióte viską važiójas valdyba, toks vagimas Rdn. Važiójos [žmonės] medžius vasarą, ka žiemą nereiktų stipti Krš. Greitųjų bulbių važiójos pasipirkdamas, senosios kaip muilas Krš. ║ Ldv daug kur vežti: Morę vaikai ant Užgavėnių važió[ja] J. Aš aną važiójau pri daktaro J. Nu numų vaikus atitrauka važiódami [į ekskursijas] Krš. Už gerą darbą važiój[o] [ekskursijon] po visokius miestus DrskŽ. Aną (vyrą) bevažiódama par daktarus pati susirgau Rdn. ║ refl. tr. vis su savimi vežtis: Ka vaikų būs, duos saldainių, kitas riešutų važiósias kunigas Lpl. Paliekta, nevažiójas piningų Rdn. Tokiõs madõs – vaikus [po svečius] važiójos Rdn. ║ važiuotam lankantis siūlyti pirkti: Važiók tas tu žąsis, vark Grd. Muilą tai važiójo po kaimą žydai Kpč. Autiniai visa po sodžius važiój[o] Drsk. | refl.: Kitą kartą nebuvo draudžiama važióties po miestelius su pyragais Plt. 2. tr. važinėti, vėžinti: Grapienę [lažininkai] turėjo račiukūs važióti Krš. An dviejų ratelių jį tąsė, važiójo LzŽ. Važiójamas būdamas, o dar krioki! Šts. Matai, kaip veiza: važió[ja] su ratukais [paralyžiuotą] pačią Krš. Kur tu važióji tas mergas? DrskŽ. | refl.: Su tuo senu bilietu i važiójės End. Tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti M.Valanč. Jug tegu važiójas su ta mašina, ka teip jau norėjo Sd. Važiósiamos su ragelėms žiemą Trkn. Anam, matai, reik važióties čia į tus atlaidus Plt. Metus nuleidęs vėl Tiškevyčia po visą važiojos vyskupystę M.Valanč. | Ka neblogai yr ant oro važióties Šts. 3. tr. nuolat ko atvežti: Nevažiók mum čia visokių nėkų, geriau sau ko norintais nusipirk Varn. 4. tr. nuolat tremti: Važiójo žmonis, velnius dirbo – kiek čia tų [buvo] stribokų! Krš. Važiój[o] čia ilgai, prieš kari pradėj[o] Žln. 5. refl. plaukioti: Lijo dieną i naktį: ka kieme pylės važiójės kaip ant pluostu LKT58(Ms). Važiójas kirminai po vandenį Štk. ║ dirbti plaukiojant: Norint tas senelis gatavai paseno, bet vis ant tuo šėpiu važiójos BM375(Kl). 6. refl. slinkti: Važiójės po dangų perkūno debesys, gal ir lys Dr. 7. tr. samstyti: Gana tau jau važiót, bo tu išvažiosi visa ką ir kitiem neliks Grv. \ važioti; apvažioti; atvažioti; davažioti; įvažioti; išvažioti; paišvažioti; nuvažioti; pavažioti; parvažioti; pervažioti; privažioti; paprivažioti; suvažioti; pasuvažioti; užvažioti